Klaipėdos naujų butų pirkėjų pasirinkimas – 3 kambariai

2022 metų II ketvirčio naujų būstų rinkos rezultatai Klaipėdoje atitiko šalies tendenciją – rinkos aktyvumas slopo, tiek paklausa, tiek pasiūla menko maždaug pusantro karto. Tiesa, kvadratinio metro kaina per šį laikotarpį ūgtelėjo mažiau nei Vilniuje ir Kaune – apie 2 proc., tačiau padidėjus vidutiniam įsigyjamų būstų plotui, suminė kaina išaugo ženkliau nuo 10 iki 20 proc. Pusė visų II ketvirčio susitarimų pirminėje rinkoje įvyko dėl trijų kambarių butų. Loftų segmente grąžinta daugiau nei parduota.

Klaipėdos būsto rinka yra mažiausia tarp trijų didžiausių Lietuvos miestų. Tam įtakos turi ne tik miesto dydis, bet ir jo demografiniai pokyčiai – per dešimtmetį Klaipėda neteko apie 7 tūkst. gyventojų. Kita vertus, 2022 metų II ketvirtį uostamiesčio gyventojų skaičius nebemažėjo ir išliko artimas 2021 metų pabaigai, t.y. apie 192 tūkst. „Stebint demografinę uostamiesčio situaciją vystytojams tenka spręsti galvosūkį, ar verta vystyti naujus projektus, jei pirkėjų aktyvumas nedidelis, ar vis dėlto pirkėjų aktyvumas yra nedidelis, nes vystytojai nepasiūlo tinkamų projektų. Antrąjį teiginį sustiprina ir augantis aktyvumas individualių gyvenamųjų namų statybos segmente žiedinėje savivaldybėje“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Per 2022 metų II ketvirtį į stebėjimus „Inreal“ įtraukė 59 būstus naujuose Klaipėdos projektuose (butų, apartamentų, loftų bei kotedžų segmentuose). Tai – apie pusantro karto mažiau nei prieš ketvirtį (94), tačiau esant mažesniam rinkos aktyvumui tokie svyravimai nėra netikėti – skirtumą sudaro vos vienas ar keli projektai per ketvirtį. Klaipėdos naujų būstų pasiūloje vis daugiau vietos užima ekonominės klasės būstas. Šis segmentas antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė apie 40 proc. pasiūlos. Vidutinė klasė bei kotedžai užima panašią rinkos dalį ir kartu sudaro kiek daugiau nei pusę visos pasiūlos, o likusioji, apie 10 proc. dalis – loftai.

Per tą patį laikotarpį pirkėjai įsigijo 41 būstą (51 naujas susitarimas ir 10 nutrauktų sutarčių). Tai – apie pusantro karto mažiau lyginant su praėjusiu ketvirčiu (atitinkamai – 73, 79, 6). Pardavimai pasidalijo beveik vienodai tarp ekonominės (15), vidutinės (16) bei kotedžų (18) segmentų. Tuo tarpu loftų suminis rezultatas buvo neigiamas – atsisakyta 8 būstais daugiau nei jų įsigyta.

Skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, kur egzistuoja gana ryškūs kainų skirtumai tarp būsto klasių, Klaipėdoje tiek ekonominės, tiek vidutinės klasės projektuose, kurių kaina skelbiama viešai, kvadratinis metras kainuoja apie 1700 eurus. Aukštesnės klasės projektuose būstų kainos dažniausiai neskelbiamos viešai bei siekia 2500 Eur/kv.m ir daugiau. Bendras kainų pokytis uostamiestyje per antrąjį metų ketvirtį buvo nereikšmingas – vos 2 proc. Kita vertus, kainos šoktelėjo dar praėjusių metų viduryje, pigesniems segmentams pabrangus po kelis šimtus eurų už kvadratinį metrą.

Butams konkuruojant su namais bei kotedžais, populiariausias klaipėdiečių pasirinkimas yra trys kambariai. 2022 metų II ketvirtį šie butai sudarė pusę visos paklausos. Toks trijų kambarių butų populiarumas nėra neįprastas ir atitinka 12 paskutinių mėnesių rezultatus. Ketvirtadalis pirkėjų įsigijo dviejų kambarių butus, beveik penktadalis – keturių kambarių butus, o vieno kambario butai sudomino tik kas dvidešimtą pirkėją. Ūgtelėjo parduotų butų plotai. Vieno kambario -– nuo 34 iki beveik 39 kv.m., dviejų kambarių – nuo 41 iki 46 kv.m, trijų kambarių – nuo 60 iki 62 kv.m.

Didėjant įsigyjamų būstų plotui, augo ir už juos mokama pinigų suma. Lyginant su pirmuoju 2022 metų ketvirčiu, vieno kambario butų pirkėjai vidutiniškai išleido apie 10 tūkst. eurų daugiau (nuo 57 iki 68 tūkst. eurų), dviejų kambarių butų – net 17 tūkst. eurų daugiau (nuo 74 iki 92 tūkst. eurų), trijų kambarių – apie 8 tūkst. eurų daugiau (nuo 104 iki 112 tūkst. eurų). „Kainų ūgtelėjimą galbūt galima būtų sieti ir su pirmine reakcija į karą Ukrainoje, mat esamos kainos yra artimos 2021 metų pabaigai“ – teigia T. S. Kvainickas. Anot jo, Klaipėdos pirminės būsto rinkos potencialus spurtas vis dar išlieka miglotas. Įdomūs suplanuoti būsto projektai dar nepradėti plėtoti, gyventojai mieliau renkasi individualius gyvenamuosius namus užmiestyje. „Kaunas gali būti įkvepiančiu pavyzdžiu Klaipėdai. Nors tai – individualių namų bei kotedžų prioriteto miestas, tačiau vystytojams pasiūlius daugiau vidutinės klasės projektų, jų pardavimai taip pat išaugo. Kita vertus, aklai vadovautis kitų miestų patirtimi taip pat yra rizikinga, todėl pokyčių uostamiestyje, veikiausiai, dar teks palaukti“ , – mano „Inreal“ analitikas.

Apie INREAL grupę

INREAL – tai ženklas idėjos, duodančios pradžią unikaliems projektams, pagrindą – profesionalioms paslaugoms ir pridėtinę vertę verslams, klientams ir partneriams. INREAL pozicionuoja kūrybiškumą kaip esminę vertybę dinamiškame verslo pasaulyje. INREAL grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal“, UAB „Inreal GEO“ bei UAB „Inreal valdymas“ su jos valdomomis įmonėmis plėtoja unikalius nekilnojamojo turto (NT) projektus bei teikia bene plačiausią Lietuvoje NT paslaugų spektrą 11-oje šalies miestų. Per daugiau nei 25 veiklos metus įgyvendinta virš 70 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose. INREAL grupės įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas“.

Daugiau informacijos:

Rūta Merčaitienė, INREAL grupės marketingo ir komunikacijos vadovė, +370 611 29 779 ruta.mercaitiene@inreal.lt

www.inreal.lt