Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių forumas: valstybė delsia – šešėlis klesti

2013 m. lapkričio 12 d.,
Vilnius. Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) brokerių forumo pranešėjų ir dalyvių
išsakytas mintis apjungė esminė problematika – šešėlinis NT, ir kova su juo
tiek įstatymų, tiek ir verslo priemonėmis. Visuomenės ir valdžios institucijų
tolerancija šiai nusikalstamai veiklai privalo baigtis, nes tik tuomet NT
brokerio profesinė reputacija galės būti atstatyta ir įgaus klientų
pasitikėjimą. Konferencijos aktualumą patvirtino dalyvių skaičius, siekęs 300.

Lietuva dar 2010 metais
oficialiai perėmė Europos Sąjungos patvirtintus nekilnojamojo turto brokerystės
standartus „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų
paslaugų teikimo reikalavimai“. Pagal šiuos dokumentus, NT agentas ir klientas
turi pasirašyti rašytinę sutartį dėl paslaugų, kurioms atlikti samdomas NT agentas.
Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta pasirašymo diena, galiojimo laikas,
nutraukimo terminai ir sąlygos. NT agentas negali pradėti pardavinėti
potencialaus kliento turto tol, kol nėra pasirašyta ši sutartis. Taip pat, pagal
minėtus standartus, kiekvienas NT agentas 
privalo turėti registracijos numerį.

„Itin svarbu ir tai, kad šie
standartai apibrėžia NT agentų kvalifikaciją ir kompetenciją“, – teigia Lietuvos
nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (toliau – LNTAA) prezidentas Vytas
Zabilius, – „Pagal Europos Sąjungos patvirtintus standartus, tik atitinkamą
išsilavinimą turintis asmuo gali teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas“. Pasak
LNTAA prezidento, pažymėtina, kad daugelyje šalių yra patvirtintos
nekilnojamojo turto agentų veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, ir į
jas reikia atsižvelgti. Nekilnojamojo turto agentai privalo laikytis visų
susijusių Europos ir nacionalinių teisės aktų. Jeigu šiame Europos standarte ir
Europos bei nacionaliniuose teisės aktuose yra prieštaringų reikalavimų,
viršenybę turi Europos ir nacionaliniai teisės aktai.

„Kokia yra reali situacija mūsų
šalyje? Ar mes vadovaujamės europiniais standartais, kuriuos mūsų valstybė pati
pasitvirtino ir kurių privalome laikytis? Vienareikšmiškai – ne“, – teigia A.
Zabilius. Anot jo, Lietuvos rinkoje NT  agento paslaugas gali teikti bet kas, bet kur
ir bet kaip, neatsižvelgiant nei į kompetenciją, nei į žinias, nei į
išsilavinimą. Valstybiniame lygmenyje šios problemos iki šiol nesprendžiamos,
Lietuva neturi NT brokerių veiklą reglamentuojančios įstatyminės bazės.

Pasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“  Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros
praktikos grupės vadovės, advokatės 
Simonos Oliškevičiūtės – Cicėnienės, 
NT  sandorio sudarymo procese
svarbu pasitelkti profesionalų NT brokerį, kuris supažindintų tiek su
pagrindinėmis sandorio rizikomis, tiek suteiktų reikiamos pagalbos perkant ar parduodant
turtą. „Procesui užtikrinti svarbu, kad brokerio veikla atitiktų
kvalifikacinius reikalavimus, kurie būtų reglamentuoti nekilnojamojo turto
brokerių įstatyme“ , teigia S.

Oliškeškevičiūtė-Cicėnienė.

Šis įstatymas taip pat užtikrintų paslaugų kokybę ir klientų interesų
apsaugą, nes būtų aiškiai įtvirtinti brokerio ir kliento teisiniai santykiai,
jų teisės ir pareigos. Įstatyme numatoma privaloma standartinė rašytinė
tarpininkavimo sutarties forma ir brokerių civilinės atsakomybės draudimas
užtikrintų brokerių veiklos skaidrumą bei sumažintų galimybes piktnaudžiauti.

Apie LNTAA

Vienas
pagrindinių 2013 m. LNTAA tikslų – paskatinti priėmimą įstatymo, reglamentuojančio
nekilnojamojo turto tarpininkų veiklą. Įstatyminius aktus,
reglamentuojančius nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą, yra priėmusios
beveik visos Europos Sąjungos valstybės. LNTAA
priklauso 15 agentūrų, jungiančių 378 nekilnojamojo turto brokerius. Apie 50
proc. visų sudaromų nekilnojamojo turto sandorių Lietuvoje, vyksta per LNTAA
priklausančių įmonių brokerius