Alternatyvūs finansavimo instrumentai – galimybė NT rinkai išlaikyti augimą
2015 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 1,3 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu augimas II ketvirtį siekė 0,6 proc. 2015-ųjų metų pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinkoje Lietuvoje prasidėjo itin vangiai, ir nors antrąjį šių metų ketvirtį situacija ėmė gerėti, tačiau tiek pusmečio, tiek antrojo ketvirčio pirkimo-pardavimo sandorių statistika buvo prastesnė nei atitinkamu laikotarpiu 2014 metais. Antrąjį šių metų ketvirtį, NT rinkos likvidumas Lietuvoje įvairiuose segmentuose prilygo 2013 metų atitinkamam laikotarpiui ir gerokai atsiliko nuo 2014 metų pradžios rodiklių.
Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų pusmetį NT pirkimo-pardavimo sandorių Lietuvoje mažėjo visuose segmentuose, NT rinka išliko pakankamai aktyvi ir likvidi, tad NT kainos nemažėjo. Kita vertus, prielaidų didėti NT kainoms taip pat sunku įžvelgti, tad greičiausiai artimiausiu metu išsilaikys stabilių kainų laikotarpis.
Per minėtą laikotarpį iš viso sudaryta daugiau nei 4.100 butų pirkimo pardavimo sandorių, o tai yra trečdalis visų Lietuvos sandorių. NT vystytojai Vilniuje pardavė apie 1.820 naujos statybos butų – vos 1,5 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, aukštą sandorių skaičių lėmė sumenkusi komunikacija apie Rusijos-Ukrainos konfliktą bei Lietuvos banko planai griežtinti atsakingo skolinimosi taisykles, dėl kurių dalis potencialių pirkėjų nebegalėtų įsigyti pageidaujamo būsto. „Prognozuojame, kad antrąjį šių metų pusmetį naujos statybos butų pardavimai mažės, ypač ekonominės klasės segmente“, – teigia analitikas. Kita vertus, taip pat pastebima, jog gerėja aukštesnės klasės būsto pardavimai, įsigyjami erdvūs, 100-150 kv.m ir didesni butai dažniausiai nuosavomis lėšomis. Neretai NT plėtotojai priversti jungti keletą butų į vieną, kad galėtų pasiūlyti reikiamo ploto būstą. Tai rodo, kad rinka keičiasi, o vystytojai bando prie to prisitaikyti.
Anot „Inreal“ analitikų, pastebima tendencija, kad norinčiųjų investuoti į pramonės plėtrą mažėja tiek dėl gana trapaus ekonomikos augimo, tiek ir dėl ne iki galo apibrėžtų geopolitinių rizikų. Kur kas dažniau pramonės ir sandėliavimo segmento atstovai ieško galimybių kaip saugiai „įdarbinti“ uždirbtą pelną. Vienas iš tokių būdų – įsigyti pramonės ir/arba sandėliavimo objektus, kad nereikėtų patirti nuomos kaštų. Tai gana naujas reiškinys Lietuvos pramonės ir sandėliavimo segmente, kadangi bent kelerius metus nuo krizės pradžios dauguma šio segmento atstovų vengė investuoti į NT, nes tai traktavo kaip lėšų, reikalingų verslo plėtrai, įšaldymą, tačiau dabar situacija pasikeitė ir rinkos dalyviai vis dažniau investuoja į NT.
Pastaruoju metu bankų ir kitų kredito įstaigų taikomas konservatyvesnis rizikų valdymas, nuosaiki skolinimo politika bei griežtos skolinimosi sąlygos neretai skatina pagalvoti apie alternatyvas tradiciniam NT verslo finansavimui.
Bendrovių leidžiamos obligacijos, „minios“ arba sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), tarpusavio skolinimas – pasaulyje sparčiai populiarėjantys finansiniai instrumentai, kurie užtikrina finansavimo prieinamumą platesniam įmonių ratui, ypač smulkesniam ir vidutiniam verslui. Savo ruožtu, didelėms bendrovėms tai suteikia galimybę diversifikuoti savo verslo finansavimo šaltinius bei lankstumo, valdant su skolinimusi susijusias rizikas.
Anot advokatų kontoros „Cobalt“ Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovės Simonos Oliškevičiūtės-Cicėnienės Lietuvoje apie alternatyvius NT verslo finansavimo instrumentus kol kas daugiau tik diskutuojama. Nesutvarkyta teisės aktų bazė taip pat neskatina esminių pokyčių ir proveržio šioje srityje. Tačiau atvirumą finansinėms naujovėms ir nuotaiką finansų rinkose puikiai atspindi išskirtinį augimą demonstruojantis P2P tarpusavio skolinimas („žmogus-žmogui“, angl. peer-to-peer). Tik laiko klausimas, kada sulauksime tarpusavio skolinimo platformų ir verslui, kurios jau veikia kitose šalyse. Verslo poreikį alternatyvioms finansavimo galimybėms mato taip pat ir viešasis sektorius – Lietuvos bankas, Finansų bei Ūkio ministerija jau parengė pasiūlymų paketą, kurį įgyvendinus NT verslui turėtų atsiverti galimybė pasinaudoti „minios“ finansavimu, o taip pat išsiplėstos galimybės bendrovėms leisti ir platinti obligacijas. Reikia tikėtis, kad šios finansavimo alternatyvos taps realybe jau artimiausiu metu.
Rūta Merčaitienė INREAL GRUPĖS marketingo ir komunikacijos vadovė +370 611 29 779 ruta.mercaitiene@inreal.lt |
Neringa Petrauskienė Bankas FINASTA Rinkodaros ir komunikacijos vadovė +370 686 301 60 neringa.petrauskiene@finasta.com |
Aida Papšė Advokatų kontoros COBALT komunikacijos vadovė +370 699 43312 aida.papse@cobalt.legal |