Kas šiandien vyksta „antrųjų namų“ rinkoje?

Gediminas Pruskus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos
narys, NT bendrovės „Inreal valdymas“ vadovas

Nekilnojamojo
turto (NT) plėtotojai, dirbantys „antrųjų namų“ segmente, praėjusiais metais
džiaugėsi kur kas geresniais rezultatais nei 2012-aisiais. Gerėjančios gyventojų
ekonominės nuotaikos išaugino potencialių pirkėjų ratą ir padidino pardavimus. 
Intensyvėjantis poilsinio turizmo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos srautas
taip pat darė įtaką „antrųjų namų“ rinkos plėtrai – žinomumo apie Lietuvos
poilsiaviečių privalumus sklaida bei galimybė gauti ES vizą, tikėtina, ne vieną
turistą paskatino investuoti čia savo lėšas. Neramumai Ukrainoje gali dar labiau
paskatinti investicijas nukreipti į poilsinį NT segmentą Lietuvoje.

Kalbant skaičiais, iš pagrindinių „antrųjų namų“
miestų (Palangos, Neringos, Druskininkų) labiausiai išsiskyrė Palanga, kurioje
iš viso per 2013 metus plėtotojai pardavė apie 190 butų. 2014 metų I ketvirčio
rezultatai dar įspūdingesni – Palangoje parduoti 136 naujos statybos butai
(vidutiniškai 45 per mėn.). Pagal sandorius tenkančius vienam gyventojui,
Palanga 4-5 kartus lenkia Vilnių, kur  šiandien NT rinka demonstruoja
neįtikėtinai spartų augimą. Neringos bei Druskininkų rinkos yra kelis kartus
mažesnės už Palangos, turinčios aiškiai išreikštą sezoniškumą, tad lyginti
absoliučių skaičių neverta, tačiau naujų butų pardavimai augo ir čia. Neringoje
per 2013 metus NT plėtotojai pardavė apie 50 butų – beveik tris kartus daugiau
nei 2012 metais. Druskininkuose taip pat apie 50 butų – 40 proc. daugiau nei
2012 metais. Nepaisant tokio ryškaus „antrųjų namų“ rinkos suaktyvėjimo, kainos
liko stabilios arba kilo nežymiai. Nors prielaidų kainoms augti atsiranda vis
daugiau, ypač kalbant apie Neringą, kur pasiūla yra itin ribota dėl sudėtingų
planavimo procedūrų. 

Šiandien Palangoje iš viso plėtojama16 naujų
gyvenamųjų ar poilsinių projektų, Neringoje – 8, Druskininkuose – 7.

Jeigu bandytume
nupiešti statistinio „antrųjų namų“ pirkėjo portretą, Palangoje tai būtų
pasiturintis pirkėjas iš Rytų (Maskvos arba Sankt Peterburgo gyventojas),
perkantis „antruosius namus“ ne tik savo poilsiui, bet ir dėl galimybės gauti ES
vizą. Taip pat Palangą kaip „antruosius namus“ vertina mažesnių šalies miestų
gyventojai. Tuo tarpu Neringoje didžioji dalis pirkėjų yra vidutinio amžiaus
(35-45 m.) vilniečių ir kauniečių lietuvių poros – Kuršių Nerijos „fanai“, kurių
pajamos yra pakankamos, kad leistų tokią investiciją. Pažymėtina, kad šis NT
pirkėjo portretas smarkiai skiriasi nuo sostinės, kurios rinką labiausiai augina
jaunos šeimos, perkančios ekonominės klasės būstą. 

Atsižvelgiant į
pirkėjų nuotaikas bei gerėjančią NT situaciją Lietuvoje, galime daryti
prielaidą, kad „antrųjų namų“ rinka toliau sėkmingai augs ir šiemet sulauksime
dar daugiau pirkėjų dėmesio. Kita vertus, būtent šis NT rinkos segmentas yra
itin jautrus ir priklausomas nuo politinio ir ekonominio šalies stabilumo.

Daugiau informacijos:
Rūta Merčaitienė
INREAL GRUPĖS marketingo ir komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 611 29 779
El. paštas: ruta.mercaitiene@inreal.lt