Grįžti

2014 m. I pusmečio nekilnojamojo turto rinkos apžvalga

2014-07-30

Lietuvos ekonomikos augimas metų pradžioje buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, o šalies ateities perspektyvos taip pat išlieka optimistiškos. Gerėja darbo užmokesčio ir nedarbo lygio rodikliai, nedidelė infliacija skatina šalies vidaus vartojimą, kartu mažindama šalies ūkio priklausomybę nuo nepageidaujamų pasikeitimų eksporto rinkose. Statistikos departamento duomenimis metų pradžioje suprastėjusios Lietuvos eksporto ir importo apimtys stabilizavosi gegužės mėnesį. Pasiekti pirmieji 2014 metų augimai – atitinkamai 7,1 ir 11,5 proc. lyginant su praėjusių metų geguže. Ateityje eksportui turėtų padėti ir nuo 2015 metų pradžios Lietuvoje įvedamas euras, kuris kartu gerins ir skolinimosi sąlygas.


Gerėjanti šalies ekonominė padėtis sudaro prielaidas nekilnojamojo turto (toliau – NT) sandorių augimui, tačiau paskatų augti būsto kainoms – mažiau nei tikėtasi. Mažos palūkanos, aukšti lūkesčiai, gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis bei leidimas Lietuvai įsilieti į Euro zoną gali veikti kaip padrąsinamieji veiksniai, leidžiantys daliai gyventojų pamiršti buvusį sunkmetį ir savo santaupas skirti nuosavo būsto įsigijimui. Dėl šios priežasties tikėtina, jog artimiausiu metu rinkoje išliks aukštas prekybos būstais aktyvumas, kuris bus lydimas ir augančios būstų pasiūlos. Didelis naujų projektų vystytojų aktyvumas turėtų įnešti pusiausvyros į NT rinką ir veikti kaip jo kainų augimą slopinantis veiksnys.


2014 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje tęsėsi NT rinkos augimas. Butų segmente sandoriai sparčiai artėjo, o individualių namų – net ir pralenkė iki krizės buvusias sandorių apimtis. Metų pradžioje Vilniuje stipriai išaugusi paklausa sudarė prielaidas NT kainų augimui, bet žaibiškai į tai sureagavę vystytojai antrąjį šių metų ketvirtį išaugino pasiūlą ir perpus sumažino kainų augimą. Metų pradžioje naujos statybos projektuose Vilniuje kainos per pirmąjį ketvirtį buvo padidėjusios vidutiniškai 2-5 proc. (priklausomai nuo segmento), tačiau pusmečio pabaigoje kainų padidėjimas vidutiniškai tesiekė vos 1-2,5 proc. Tuo tarpu Kaune, Klaipėdoje bei pajūrio antrųjų namų segmente vystytojai nebuvo tokie aktyvūs, tad pozityvios pirkėjų nuotaikos bei augantys naujos statybos butų pardavimai nulėmė priešingas tendencijas nei sostinėje – naujos statybos butų kainos toliau augo beveik visuose segmentuose. Labiausiai išsiskyrė Kaunas, kuriame naujos statybos projektuose butų kainos ekonominiame bei vidutiniame segmentuose per pusmetį atitinkamai padidėjo 14,7 ir 9,1 proc.


Rekordinis individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius liudija apie tai, kad vis daugiau gyventojų ne tik nori, bet jau ir gali įsigyti aukštesnės klasės būstą. Per pusmetį buvo įvykdyti 6087 individualių namų pirkimo-pardavimo sandoriai – 21,2 proc. daugiau, nei 2013 metų atitinkamu laikotarpiu ir daugiausiai nei bet kurį kitą istorinį pirmąjį pusmetį. Nors individualių namų segmentas yra maždaug 2,5 karto mažesnis nei butų, bet priešingai nei butų segmente, kuriame sandorių augimas išsikvepia, nuosavų namų segmentui prognozuojamas tolesnis augimas dėl augančios šalies ekonomikos bei didėjančių gyventojų galimybių įsigyti aukštesnės klasės būstą.


Žemės sklypų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuotas 19,2 proc. sandorių sumažėjimas. Šį rodiklį nulėmė tiek nuo metų pradžios, tiek ir nuo 2014 metų gegužės 1 dienos įvesti nauji apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Visgi, statistika realios padėties neatspindi ir sandorių sumažėjimas nereiškia mažesnės paklausos žemės ūkio paskirties sklypams. Norinčių ją įsigyti yra, tačiau vietoj pirkimo-pardavimo sutarčių kur kas dažniau pasirenkamas ilgalaikės nuomos modelis.


Komerciniame segmente tendencijos pozityvios. Vilniuje ir Kaune esančiuose moderniuose verslo centruose ir toliau mažėjo vakansijų rodikliai. Norint patenkinti didelę paklausą, buvo aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie naujai atsirandančia pasiūla amortizuoja galimą nuomos kainų augimą. Klaipėdos verslo centrų segmentas dėl santykinai didelių nuomos kainų bei aukštos vakansijos stagnuoja. Prekybos centrų segmente augantis vartojimas bei itin žemi vakansijų rodikliai nulėmė, jog tęsėsi aktyvūs didžiųjų prekybos centrų bei mažmeninių prekybos tinklų plėtros darbai didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Iš viso iki 2015 metų pabaigos didmiesčiuose planuojama papildomai pasiūlyti apie 78000 kv. m prekybinio ploto. Logistikos segmente nuotaikos dvejopos – dėl politinės krizės Ukrainoje stipriai nukentėjo reeksporto sektorius į Rusiją, todėl sostinėje nauji logistikos projektai planuojami atsargiai. Kita vertus Kaune ir Klaipėdoje, kur logistikos kompanijos daugiausiai dirba su Vakarų ir Skandinavijos rinkomis, nuotaikos yra pozityvios – mažėja vakansijos, vystomi nauji logistikos centrai, siekiant patenkanti augančią paklausą.


Visa apžvalga (pdf)

Susisiekite su mumis
Vardas
Telefonas
El. paštas*
žinutė