Grįžti

„Pigių pinigų“ efektas: NT rinka auga, investuotojai šturmuoja teritorijas plėtrai

2016-08-11
2016 m. rugpjūčio 11 d., Vilnius. 2016-ųjų metų pirmąjį pusmetį nekilnojamojo turto (toliau – NT) rinka Lietuvoje buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus. Pirkimo-pardavimo sandorių daugėjo visuose segmentuose. Nemenką įtaką šiam augimui turėjo „pigių pinigų“ aplinka, gerokai sumažinusi investavimo alternatyvų skaičių ir nukreipusi investuotojų dėmesį į NT. Labiausiai šis efektas pasireiškė sostinėje, kur butų rinkos aktyvumas buvo didžiausias per keletą metų. Kitas NT rinkos segmentas, demonstravęs rekordinę paklausą, – teritorijos, kuriose galima vystyti NT projektus. Pagal investicijų sumų pasiskirstymą, teritorijų plėtrai įsigijimas 2016 metų pirmąjį pusmetį sudarė 29 proc. visų investicijų, o tai yra didžiausias rodiklis po krizės.

Esant geriems vartotojų lūkesčiams, namų ūkių vartojimas išlieka vienu stipriausių ekonomikos augimo veiksnių. Kylant darbo užmokesčiui bei užimtumui, didėja namų ūkių perkamoji galia bei disponuojamosios pajamos. Vidutinis darbo užmokestis pernai didėjęs 6 procentais, tikėtina, taip pat sparčiai augs šiemet“, – sako Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento direktorius Tomas Varenbergas. Jo žodžiais, ieškant veiksnių, kurie paspartintų šalies ūkio augimą, didelės reikšmės įgyja eksporto perorientavimas į naujas ar perspektyvias rinkas.

Gyvenamojo NT segmentas

Pasak „Inreal“ Investicijų ir analizės d-to vadovo Arnoldo Antanavičiaus sostinėje šiuo metu yra didžiausias pavojus sulaukti dar vieno būsto kainų burbulo, nes greta „pigių pinigų“ aplinkos yra pakankamai stiprūs fundamentalūs rodikliai, tokie kaip didėjantis gyventojų bei darbo vietų skaičius, gana sparčiai augantys atlyginimai – t.y. faktoriai skatinantys paklausos augimą. „Todėl nestebina, kad butų rinkos aktyvumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias per keletą metų – pirkimo-pardavimo sandoriais įsigyti 2 845 butai. Kita vertus, viskas labai greitai subliūkštų, pasikeitus bankų finansavimo politikai“, – teigia A. Antanavičius.

Vilniaus būsto rinką nuo perkaitimo iš dalies gelbsti NT plėtotojai, kurie aktyviai į rinką paleidžia naujų projektų taip amortizuodami galimą rinkos kaitimą. Vis dėlto, 2016 metų I-ąjį pusmetį vystytojai Vilniuje buvo mažiau aktyvūs – rinkai pasiūlė apie 1 530 butų, o tai yra maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metų I-ąjį pusmetį. Tuo tarpu naujos statybos butų per tą patį laikotarpį buvo parduota 2 088, apie 19 proc. daugiau nei prieš metus. „Inreal“ skaičiuojamas naujos statybos butų likvidumo rodiklis šiais metais laikosi žemiau 1 – vystytojai gali tikėtis vidutinio dydžio projektą realizuoti trumpiau nei per metus, o tai turėtų skatinti nuosekliai didinti pardavimo kainas. Per šešis šių metų mėnesius naujos statybos butų kainos augo visuose segmentuose: ekonominėje klasėje padidėjo 4,4 proc. iki 1 360 EUR/kv. m, vidutinėje – 1,2 proc. iki 1 720 EUR/kv. m, o prestižinėje – 7,5 proc. iki 2 730 EUR/kv. m.

Kituose miestuose pirmąjį šių metų pusmetį būsto rinka taip pat buvo gerokai aktyvesnė nei prieš metus. Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje daugėjo NT sandorių, vystytojai buvo aktyvesni – rinkai pasiūlė daugiau naujų butų, buvo stebimas jų kainų kilimas. Nors fundamentalių priežasčių kituose miestuose augti NT rinkoms yra mažiau nei Vilniuje, tačiau panašu, kad ir ten vis labiau pradeda veikti „pigių pinigų“ efektas.

Komercinio NT segmentas

2016 metų pirmąjį pusmetį verslo centrų segmente didžiausią aktyvumą demonstravo Vilnius. Per artimiausius dvejus metus verslo centrų rinką papildys apie 158 240 kv. m nuomojamo ploto. Toks kiekis naujų patalpų neabejotinai augins vakansijų rodiklius, todėl nuomos kainos augimo artimiausius dvejus metus nereikėtų tikėtis.

Kaune vyko penkių nedidelių verslo centrų, kurie modernių biurų plotą papildys maždaug 9 900 kv. m, statybos. Šie verslo centrai turėtų būti užbaigti 2016 metų pabaigoje ir 2017 metų pradžioje, tad, tikėtina, kad laisvų plotų rodiklis metų pabaigoje padidės maždaug iki 4-5 proc.

2016 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje buvo atidarytas 2 000 kv. m ploto verslo centras. Per pusmetį vakansijų lygis, priešingai nei Vilniuje ar Kaune, padidėjo 1,6 proc. ir pasiekė 13,8 proc.
Teigiamos tendencijos prekybos segmente skatina NT vystytojus drąsiau atsigręžti į šį sektorių. 2016 metų pirmąjį pusmetį buvo baigti 20 000 kv. m prekybos centro „Nordika“ (II etapo) statybos darbai. Vyko dviejų prekybos centrų statybos: Vilniuje – „Parkas Outlet“ rekonstrukcija bei naujas plėtros etapas, kuris papildys prekybos centrą 3 000 kv. m ir „Mega“ prekybos centro plėtra Kaune, po kurios rinkai bus pasiūlyta apie 30 000 kv. m papildomo prekybinio ploto. Apie planus plėtoti naujus prekybos centrus yra paskelbęs Latvijos prekybos tinklas Depo. Planuojamos ir antrojo „Akropolio“ statybos buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje Vilniuje.

Pramonės segmente nuotaikos niūresnės. Vertinant ateities perspektyvas, vieninteliame Vilniuje galima įžvelgti potencialo naujiems moderniems logistikos centrams atsirasti, nes paklausa sandėliavimo patalpoms išlieka stipri, neišnuomotų plotų vos keli procentai. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje dėl atsilaisvinusių patalpų ir naujos plėtros vakansijų rodiklis pasiekė 16-17 proc., o tai rimtas signalas, kad sandėliavimo rinka darosi perteklinė, ypač kai vakansijų rodiklis nemažėja jau kuris laikas.

2016 metų pirmąjį pusmetį stipriai išaugo teritorijų, kuriose galima vystyti NT projektus, paklausa. Per analizuojamą laikotarpį Lietuvoje buvo sudaryti ne mažiau kaip 25 brangesni nei 1 mln. EUR sandoriai, kurių metu įsigyta teritorijų plėtrai už maždaug 76,4 mln. EUR. Didžiausia teritorijų plėtrai paklausa – Vilniuje. 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinei teko apie 58,5 mln. EUR arba 76 proc. visų investicijų, nukreiptų į teritorijų plėtrai įsigijimus Lietuvoje.
Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalga. 2016 m. I pusmetis (.pdf)

Konversija – neišnaudota plėtros galimybė

Šiuo metu esančios NT rinkos sąlygos ir vykstantys miestų struktūros pokyčiai sukuria idealias sąlygas konversijos projektams įgyvendinti. Konversija sukuria sąlygas išspręsti užstatomo ploto miestuose trūkumą, pasinaudoti esama miesto infrastruktūra – gatvėmis, keliais, inžineriniais tinklais, o atkuriamosios konversijos atveju yra išlaikomi ir urbanistiškai vertingi vystomos teritorijos architektūriniai sprendiniai, turintys potencialo sukurti pridėtinę NT projekto vertę. Tokiu būdu sukuriama patraukli alternatyva NT investicijai.

Anot advokatų kontoros „Cobalt“ NT teisininko Simo Paukščio, konversija, priešingai nei visiškai nauja teritorijos plėtra, kelia papildomų grėsmių, į kurias privalu atsižvelgti. „Visada reikia turėti omenyje, kad konversija – jau esamo užstatymo pertvarkymas ir keitimas. Dėl šios priežasties kartu su įsigyjamu turtu, įsigyjama ir visa šio turto istorija bei iš jos kylantys įsipareigojimai, papildantys įprastinę statybos projekto riziką“, – sako teisininkas.

APIE INREAL GRUPĘ

Inreal grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal valdymas“, UAB „Inreal“ ir UAB „Inreal GEO“ teikia bene plačiausią Lietuvoje nekilnojamojo turto paslaugų spektrą. Inreal grupės įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas". Jose šiuo metu dirba virš 100 darbuotojų, įmonių biurai ar atstovybės veikia 11 šalies miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Mažeikiai, Alytus, Plungė, Utena, Tauragė, Druskininkai). Per daugiau nei 20 veiklos metų įgyvendinta virš 50 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose. Šiuo metu vystomi nekilnojamojo turto projektai Neringoje: „Marių verandos“ ir „Nidos rytys“, Klaipėdos senamiestyje – „Dangės krantinės“ bei verslo centras Vilniuje HIGHWAY. Valdoma apie 120 000 kv. m komercinių patalpų, tarpininkaujama nuomojant ar parduodant daugiau nei 550 tūkstančių kv. m komercinių patalpų, virš 550 gyvenamojo būsto objektų, per 300 sklypų, 50 gyvenamojo būsto projektų, 24 investiciniuose objektuose ar jų portfeliuose. Per metus parengiama daugiau nei 4 900 vertinimo ataskaitų, per 80 konsultacijų (galimybių studijų, investicinių memorandumų, rinkos tyrimų). Įvertinto turto vertė viršija 725 milijonus eurų.

APIE ŠIAULIŲ BANKĄ
Jau beveik ketvirtį amžiaus sėkmingai Lietuvoje veikiantis ir didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis AB Šiaulių bankas įsteigtas 1992 m. Teikdamas kasdienes finansines paslaugas, kreditavimo, taupymo ir individualizuotus investicinius sprendimus, Šiaulių bankas siekia būti patikimas, stabiliai ir nuosekliai augantis finansinis partneris, ypatingą dėmesį skiriantis smulkiajam ir vidutiniam verslui bei gyventojams visuose šalies regionuose. Didžiausias Šiaulių banko akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kurį partnerystė su Šiaulių banku sieja nuo 2000 m. 2015-aisiais Didžiosios Britanijos dienraščio „The Financial Times“ leidžiamas žurnalas „The Banker“ bei 2015 ir 2016 m. specializuotas leidinys „Global Finance“ Šiaulių banką pripažino „Geriausiu banku Lietuvoje“.

APIE COBALT
COBALT yra didžiausia Baltijos šalių advokatų kontora. Daugiau kaip 180 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Kontora yra jau penkis kartus paskelbta geriausia advokatų kontora Baltijos šalyse. Teisininkų profesionalumą nuolat įvertina pagrindiniai advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“.
Daugiau informacijos:
Rūta Merčaitienė
INREAL GRUPĖS
marketingo ir komunikacijos vadovė
+370 611 29 779
ruta.mercaitiene@inreal.lt
Daiva Grikšienė
ŠIAULIŲ BANKAS
Rinkodaros ir komunikacijos d-to direktorė
+370 615 61515
daiva.griksiene@sb.lt
Aida Papšė
COBALT Lietuvoje
komunikacijos vadovė
+370 699 43312
aida.papse@cobalt.legal





Susisiekite su mumis
Vardas
Telefonas
El. paštas*
žinutė